murmėtojas

murmė́tojas (-is K), -a smob. (1) 1. MP197 kas nepatenkintas kalba, murma: Murmėtojai neįeis žemėn Kanaan Ch4Moz14(turinys). 2. kas užkalba ligą, užkalbėtojas: Jis atsivežė kažkokį murmė́toją nuo gyvatės įkandimo Ėr.